- pakalti
- pakálti vksm. Pakálk dár ši̇̀tą krãštą.
.
.
pakalti — 1 pakalti, pàkala, pàkalė (pakãlo) 1. tr. pamušti: Pakalk šaknį obelies su kaltu: be kalto negal prieiti pri sergančios šaknies Šts. | Pakalk biškį tvirčiau pakalėlį J. 2. tr. iš apačios prikalti: Kad ne šventa diena, tai jau būčiau pakalęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaltinė — pakaltìnė sf. (2); N, [K] pasagos pavidalo geležėlė, kalama po bato kulnu … Dictionary of the Lithuanian Language
pamušti — pamùšti, pàmuša, pàmušė tr. 1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalti — 1 atkalti, àtkala, àtkalė (atkãlo) tr. 1. atmušti: Atkalk duris, langenyčias! Slm. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn TDrIV43(Vlk). Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį] Klvr. | prk.: Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkalti … Dictionary of the Lithuanian Language
blekioti — ×blẽkioti, ioja, iojo tr. skarda ratų ašims pakalti: Ratus reik blẽkioti Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
dervagalis — dervãgalis sm. (1), dervagalỹs (34a) prasta derva (medžgalis), netinkanti skaloms daryti: Surink dervãgalius, nunešk į vidų, bus prakurų Šmn. Nėra nei kokio dervagalio balanai atsiskelt Kp. Paimk dervagalį [kam pakalti] Skp … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalti — 1 iškalti, ìškala, ìškalė (iškãlo) tr. 1. išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį SD408. Iškalk virbalus iš balžienų ekėčių J. 2. prk. mechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu Ds. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalti — 1 kalti, kãla, kãlė (kãlo) K, Š; R, M 1. tr., intr. kūju mušti, mušant varyti, smeigti: Kurpius kala, kausto čebatą BsPIII14. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė KlvrŽ. Čia kalk, čia nelenda Šll. Čia puspadžiai ne kalti, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalti — 1 nukalti, nùkala, nùkalė (nukãlo) tr. 1. numušti, nudaužti; nuvaryti: Nekišk rankų po plaktuku, bo nagus nukalsiu Ėr. Nukãlo, ir ką tu padarysi Ds. Tai jau tavo nagai nerimsta, nukalsiu, tai nurims Ln. | Lankai buvo nukaltì nuo girnų Ėr. |… … Dictionary of the Lithuanian Language